- žiuptelėti
- žiùptelėti, -ėja (-i Švnč, -ia NdŽ), -ėjo 1. Jnšk žr. šiuptelėti 1: Buvo kruopelę sūdytas, vakar žiùptelė[ja]u i labiau – sudergiau Švnč. Žiùptelėjau druskos – sūri, parsūdžiau Krš. Bulbės druską ema – žiùptelėk negailėdamas Mžš. 2. žr. šiuptelėti 3: Nespėjo baigti ji savo žodžių, kai ožys puolė prie jos ir žiuptelėjo į blauzdas A.Vaičiul.
Dictionary of the Lithuanian Language.